Kryžiažodis: saldžiausias cukraus ir meno derinys

sugar

Pirmą kartą cukrų iš cukranendrių išgavo 8000 m. mūsų eros metais Papua Naujosios Gvinėjos vietiniai gyventojai – jie kramtydavo jį žalią.

Tačiau pirmasis cukraus menas atsirado Kinijos Mingų dinastijoje, tarp 1300 ir 1600 m. Kinai naudojo naują techniką, vadinamą tapyba cukrumi, naudodami karštą skystą cukrų, kad sukurtų 2D objektus. Aristokratų šeimos religiniams ritualams lipdydavo mažus gyvūnėlius iš cukraus – meno rūšis populiarėjo ir tapo sudėtingesnė, nes konditeriai naudojo naujus įrankius ir metodus menui tobulinti. Net ir šiandien tai laikoma liaudies meno forma, kurią Kinijos vyriausybė įvardijo kaip „provincijos nematerialiosios kultūros paveldą“.

Vakaruose, kai cukrus pirmą kartą buvo atgabentas iš Artimųjų Rytų, žmonės pirmą kartą jį naudojo kaip prieskonį, konservantą arba medicininiais tikslais, pavyzdžiui, skrandžio sutrikimams ir žaizdoms gydyti. Tik kartą rafinuojant žaliavinį cukrų jis tapo geidžiamu saldikliu.

Renesanso laikais cukraus gaminiai puošė turtingiausių Europos globėjų pokylių sales ir stalus. Konditeriai, kurie buvo laikomi tokiais pat talentingais kaip ir tradiciniai menininkai, kurdavo liejinius, spaudydavo, traukdavo ir sukdavo sacharozę į gražias graikų rūmų, Anglijos katedrų ir net mitinių figūrų, tokių kaip Venera ir Heraklis, imitacijas.

Pasak JAV įsikūrusio Getty muziejaus, konditerių valgomasis menas kartais būtų toks didingas ir teatrališkas, kad būtų laikomas instaliacijos menu. O kitais atvejais stalo puošybai naudotos cukraus meno gabalėliai būdavo išdalinami pokylių svečiams, kurie jas suvalgydavo grįžę namo.

Viename pavyzdyje, kai 1574 m. prancūzas Henrikas III apsilankė Venecijos Palazzo Ducale, jam buvo surengtas pokylis, kuriame cukraus skulptūros buvo nepanašios į nieką, ką dar niekas nėra matęs – jos buvo ryškiai baltos ir primena skulptūras iš marmuro.

Leave a Comment

Your email address will not be published.